plindza

plìndza sf. (1) plika vieta, dykynė; sunkiai įdirbama žemė, šlynas: Jau ką plìndza, geriau smėlys Ktk. Žemė prie plìndzai – niekas neauga Ds. Niekam neverta žemė – baltoja plìndza Ds. Tokioj plìndzoj sodina burokus – argi te burokų žemė! Užp.